Naujienos

Ką užsienyje gyvenantiems lietuviams gali pasiūlyti Lietuvos regionai?

2021 06 07


Pastaraisiais metais Lietuva gali pasidžiaugti didėjančiu sugrįžtančių iš emigracijos lietuvių skaičiumi. Nors dauguma grįžtančiųjų vis dar žvalgosi į didžiuosius Lietuvos miestus, vis didesnio populiarumo sulaukia ir šalies regionai. Nuo lemtingo apsisprendimo grįžti į mažesnius šalies miestus emigrantus dažnai stabdo nežinomybė – kokios jų galimybės įsidarbinti ir gauti norimą atlyginimą, kaip prie aplinkos pasikeitimų naujoje šalyje prisitaikys vaikai? Atsakymais į dažniausiai užsienyje gyvenančių lietuvių užduodamus klausimus ekspertai dalijosi Norvegijoje gyvenantiems lietuviams skirtame virtualiame renginyje „Panevėžys kviečia: galimybės augančiame mieste“.

Renginio organizatoriai – Panevėžio plėtros agentūra, Lietuvos ambasada Norvegijoje, FIBAssociation, Panevėžio miesto savivaldybė ir „Renkuosi Lietuvą“ – akcentuoja, kad lietuvių diaspora Norvegijoje yra labai didelė ir reikšminga, o nemaža dalis ten gyvenančiųjų svarsto grįžimą į Lietuvą ir lygina skirtingų Lietuvos miestų privalumus ir trūkumus. Būtent todėl svarbu nuolat palaikyti ryšį su lietuvių diaspora ir suteikti aktualią informaciją, galinčią padėti priimti galutinius sprendimus tiems, kurie svarsto grįžti atgal į Lietuvą.

Organizatoriai pabrėžė, kad Panevėžyje jau ne vienerius metus dirbama tam, kad miestas taptų dar patogesnis ir patrauklesnis tiek čia gyvenantiems ir apsilankantiems žmonėms, tiek norintiems atvykti ar sugrįžti čia gyventi. Lietuvos Respublikos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas pridėjo, kad Panevėžys turi stiprius ryšius ne tik su Skandinavijoje gyvenančiais lietuviais, bet ir Norvegijos bei kitų šiaurės šalių įmonėmis, kurios noriai plečia savo verslą Panevėžyje ir bendradarbiauja su vietos verslo asociacijomis.

Karjerą galima kurti ir čia

Norvegijoje gyvenantis TV projekto „Galima ir čia“ prodiuseris Mantas Simaitis teigia, kad Norvegijoje gyvenantys lietuviai, pradirbę ten jau kurį laiką, pripranta prie darbo kultūros skandinaviškose įmonėse ir įgavę darbo patirties tikisi, kad Lietuvoje kad Lietuvoje neteks pradėti karjeros nuo startinės pozicijos, o galės panaudoti užsienyje sukauptą patirtį ir tęsti karjerą.

Panevėžio plėtros agentūros verslo aplinkos projektų vadovė Monika Miniotaitė tikina, kad regionams pritraukiant daugiau investicijų iš užsienio ir plečiantis įmonių veikloms, Panevėžyje kuriama ir daugiau vakarietiškų, konkurencingų darbo vietų, kur užsienyje įgyta patirtis itin vertinama.

„Esame vienas stipriausių Lietuvoje pramonės miestų ir per pandemiją tai tapo dideliu privalumu, nes gamybinės įmonės nesusvyravusios augo ir kūrė naujas darbo vietas. Tos darbo vietos ne tik inžinerinės ar technologinės – šimtus darbuotojų turinčios įmonės ieško labai įvairių pozicijų darbuotojų“, – teigia M. Miniotaitė.

Dauguma regiono įmonių yra pasiruošusius pačios apmokyti mažai darbo patirties turinčius darbuotojus arba norinčius keisti kvalifikaciją. Tai, kad Panevėžio įmonės yra atviros naujiems darbuotojams patvirtina ir Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktorius Rokas Krivonis, kuris Panevėžį įvardija kaip perspektyvų miestą su puikiai verslui išvystyta infrastruktūra.

„Praėję metai Panevėžio LEZ buvo rekordiniai. Pritraukėme tris naujas gamyklas, dar trys numatė savo plėtrą šiais ir ateinančiais metais. Per artimiausius metus planuojama sukurti daugiau nei 1000 naujų darbo vietų vien LEZ“, – sako R. Krivonis.

Direktorius džiaugiasi ne tik didėjančiu užsienio investuotojų skaičiumi, bet ir įmonėse kuriama pozityvia, vakarietiška darbo aplinka ir kultūra. Įmonės savo darbuotojams siūlo vietoje gaminamą maistą, transportą, renginius, sveikatinimo programas, pramogas šeimoms.

Po dvylikos metų Norvegijoje į Lietuvą su šeima sugrįžusi Alma Jakavičienė-Janulė teigė, kad adaptacija šeimai čia praėjo gana lengvai. Vaikai nesudėtingai integravosi lietuviškose mokyklose ir darželiuose, o savo Norvegijoje sukauptą darbo patirtį moteris pritaikė ir įsidarbindama Panevėžyje. Išmokta užsienio kalba tik palengvino darbo paieškas, moteris įsidarbino toje pačioje srityje, kurioje patirtį kaupė ir dirbdama Norvegijoje.

Panevėžio miesto savivaldybės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, iniciatyvos „Globalus Panevėžys“ koordinatorė Loreta Kaškelienė ieškančius darbo skatina kreiptis tiesiogiai į įmones, klausti jų apie turimas laisvas vietas ir galimybes įsidarbinti, o neradus aktualios informacijos rengiantis grįžimui į Lietuvą, drąsiai kreiptis pagalbos.

Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ atstovė Snežana Starovoitova pridėjo, kad pradėti domėtis darbo pasiūlymais ir karjeros galimybėmis verta dar prieš kraustantis į Lietuvą. Grįžtantiesiems rekomenduojama užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kuri pateikia visus darbo galimybių pasiūlymus, gali pasiūlyti persikvalifikavimo ar profesinio mokymo kursus, stipendijas.

Šeimai draugiško miesto paieška

Ne mažiau nei geros darbo vietos, užsienyje gyvenančius lietuvius domina ir vaikų integracija švietimo ir ugdymo įstaigose, popamokinių veiklų pasirinkimas. M. Simaičio teigimu, šeimoms itin svarbu, kad miestas, į kurį grįžtama, būtų kompaktiškas, saugus, tinkamas auginti vaikus.

Lietuvos didmiesčiai susiduria su laisvų vietų darželiuose ir mokyklose trūkumu, gyventojus vargina ilgas stovėjimas transporto kamščiuose, tad M. Miniotaitė pabrėžia, kad būtent šioje srityje regionai dažnai gali pasiūlyti net daugiau nei didieji Lietuvos miestai:

„Čia lengvai rasite laisvų vietų darželyje arba mokykloje greta jūsų namų arba darbovietės. Visos švietimo įstaigos Panevėžyje yra šiuolaikiškos, jų aplinka nuolat atnaujinama: vaikai sodina daržoves šiltnamiuose, programuoja robotus ir žaidžia futbolą moderniuose stadionuose. Vaikų būrelių kainos nesulyginamos – treniruotės baseine čia kainuoja dvigubai pigiau nei Vilniuje, menų būreliai kainuoja keturis kartus pigiau, robotikos būrelis su naujausiomis technologijomis – šešis ir daugiau kartų pigiau nei sostinėje.“

Panevėžio švietimo įstaigos yra puikiai pritaikytos vaikams atvykusiems iš užsienio. Esant poreikiui suteikiamos logopedo, išlyginamosios klasės paslaugos. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje veikia mobili grupė skirta lietuviškai nekalbantiems vaikams, joje visus metus intensyviai mokoma lietuvių kalbos.

Lietuvoje jau kurį laiką gyvenantis norvegas, UAB „Devold“ vykdomasis direktorius, Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacijos FIBAssociation prezidentas Bjarne O.R. Moller gyrė Lietuvos mokyklas ir švietimo sistemą, kuri jo nuomone turi pranašumų prieš norvegišką. Gyvendamas Panevėžyje jis vertina ne tik švietimo įstaigų kokybę, bet ir čia siūlomas mažesnes nekilnojamo turto kainas, nedidelius atstumus mieste bei galimybes patogiai susisiekti su kitais Lietuvos miestais, oro uostais.

Ko galime pasimokyti iš Norvegijos? 

Eglė Armonienė, Lietuvos profesionalų klubo Osle atstovė, teigia, kad skirtumai tarp pragyvenimo lygio, atlyginimų, gyvenamojo būsto ir kasdienių išlaidų Lietuvoje ir Norvegijoje vis mažėja. Būtent todėl vis daugiau dabartinių emigrantų svarsto apie grįžimą į tėvynę. Žmonės dažniausiai svarsto apie grįžimą būtent į tuos Lietuvos miestus, iš kurių yra kilę.

Nors dauguma Lietuvos miestų stengiasi palengvinti užsienyje gyvenančiųjų integraciją, vis dėl to dar yra kur tobulėti. E. Armonienės teigimu, rūpinantis atvystančiųjų integracija Norvegijoje didelis dėmesys yra skiriamas kalbos mokymui, pripratinimui prie šalies kultūros ir gyvenimo būdo. Tai itin aktualu laukiant grįžtančių šeimų, kuriose bent vienas šeimos narys nėra lietuvis. 

M. Simaitis prideda, kad lietuviai iš norvegų galėtų pasimokyti derinti laiką skiriamą darbui ir laisvalaikiui. Tam Norvegijoje yra skiriamas didelis dėmesys. Tiek Panevėžiui, tiek kitiems Lietuvos miestams intensyviai atsinaujinant, besikuriant naujoms pramogų ir poilsio zonoms, stengiamasi, kad ir čia miesto gyventojai galėtų pramogauti bei prasmingai leisti laisvalaikį.

Visą informaciją apie atsikraustymą į Panevėžį galima rasti internetinėse svetainėse www.renkuosilietuvą.lt, www.panevezys.lt, www.globalus.panevezys.lt.

Renginys „Panevėžys kviečia: galimybės augančiame mieste“ organizuotas įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą verslo plėtros sąlygų gerinimo projektą „Atrasti Panevėžį: verslo aplinkos potencialas“.