Naujienos

Kryptis keičiasi: iš didmiesčių – į neužtankintą miestą

Lietuva iš emigrantų šalies tampa imigrantų šalimi. Beveik į visas savivaldybes pernai sugrįžusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų.

Kol kas tai dar nereiškia, kad sustojo masinis bėgimas į didmiesčius. Visgi banko „Luminor Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog iš Vakarų Europos ir į Lietuvą atsirita banga, kai masiškai kraustomasi į mažesnius, patogius gyventi miestus.

„Didmiesčių mada ir era – jau praeitis“, – sako ekonomistas, sufleruojantis ir Panevėžiui akcentuoti save kaip neužtankintą ir jaukų miestą.

Maždaug penketą metų Norvegijoje praleidusi Rūta 2019-ųjų lapkritį į Panevėžį parvažiavo atostogų ir suprato, kad nebetraukia atgal į šaltąja Skandinavijos gražuole vadinamą šalį.

„Taip neplanuotai pasilikau. Nusprendžiau, kad Lietuvoje rasiu geriau. Ir nė karto dėl to nepasigailėjau“, – tvirtina Rūta, padedanti savo antrajai pusei dar ganėtinai naujame versle – puoselėti netoli Karsakiškio įkurtą hortenzijų parką ir medelyną.

Pora kuria planus parką padaryti lankoma traukos vieta, jame atidaryti ir kavinukę. Anot panevėžietės, emigranto duona soti atrodo tik iš tolo. Rūta skaičiuoja, kad ir savame krašte pragyventi jau galima ne prasčiau nei lenkiant nugarą už daugiau nei tūkstančio kilometrų.

Į Norvegiją Rūta išvyko, kai Lietuvoje ėjo paskutiniai nacionalinės valiutos lito gyvavimo mėnesiai. Mažame, vos 2000 gyventojų teturinčiame miestelyje netoli Bergeno apsistojusiai emigrantei surasti darbo nebuvo lengva užduotis. Po keturis mėnesius trukusių paieškų galop jai pavyko įsidarbinti valymo paslaugas teikiančioje įmonėje.

„Valiau ir privačius būstus, ir biurus, ir parduotuves, viešbučius – viską, ko norėdavo norvegai. Darbas be proto sunkus, bet emigrantai savęs negaili“, – pasakoja Rūta, iki emigracijos Panevėžyje dirbusi buhaltere.

Alinanti darbo diena užsitęsdavo ir 12, net 13 valandų. Anot panevėžietės, Norvegijoje emigrantui susirasti ne fizinį darbą – menki šansai. Retas atvykėlis įsitvirtina pagal įgytą specialybę.

„Sėdinčiųjų biuruose emigrantų norvegams nereikia, jie patys moka pasėdėti“, – juokiasi Rūta.

Visą straipsnį skaitykite „Sekundėje“ >>>