Naujienos

Nuo 1811-ųjų iki šiandien: Panevėžio stiprybė – kompaktiškas miestas

523-iąjį gimtadienį švenčiantis Panevėžys turi vieną kasdienybėje ne visada pastebimą pranašumą – kompaktišką mastelį. Darbo vietos, mokyklos, kultūros ir sporto erdvės, viešosios paslaugos čia pasiekiamos greitai. Didmiesčiuose nemažą dienos dalį gali užimti kelionė iš vienos miesto dalies į kitą, o Panevėžyje tas pats laikas gali likti šeimai, poilsiui ar mėgstamai veiklai.

„Panevėžio stiprybė – jo mastelis. Miestas yra pakankamai didelis, kad jame būtų galima gyventi visavertį gyvenimą, ir pakankamai kompaktiškas, kad svarbiausios vietos liktų arti žmogaus. Tai privalumas, kurį turime saugoti ir išnaudoti kurdami miestą, kuriame patogu gyventi šiandien ir norisi pasilikti ateityje“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Įdomu tai, kad miesto kompaktiškumas nėra vien šiandienos Panevėžio bruožas. Dar 1811 m., svarstant Panevėžio išpirkimą iš privataus savininko, tarp svarbiausių miesto privalumų buvo minima jo gera geografinė padėtis ir apskrities centro tradicija. Nors nuo XIX a. miesto teritorija išaugo daugiau kaip penkis kartus, Panevėžys išliko palyginti kompaktiškas – ši savybė tampa nebe tik geografiniu faktu, bet ir gyvenimo kokybės pranašumu.

„Kompaktiškas miestas nėra vien mažesni atstumai. Tai miesto struktūra, kurioje gyvenamosios teritorijos, paslaugos, žaliosios erdvės, kultūra ir sportas gali būti patogiai susieti su žmogaus kasdienybe. Panevėžys šiuo požiūriu turi didelį pranašumą, tačiau jis nėra savaiminis – planuodami miesto plėtrą turime jį išsaugoti. Miestas gali keistis, augti ir modernėti neprarasdamas patogaus mastelio. Būtent tokia raida kuria tikrą gyvenimo kokybę“, – sako Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

Miesto aplinka keitėsi drauge su Panevėžiu

Tokį pranašumą papildo per pastaruosius metus pasikeitusios miesto erdvės. Senvagė ir Nevėžio krantinės tapo kasdienio pasivaikščiojimo bei poilsio vietomis, atnaujintos centro erdvės grąžino daugiau gyvenimo į miesto širdį. Senvagės istorija rodo, kad miesto aplinką panevėžiečiai kūrė dar gerokai prieš šiuolaikinius urbanistinius projektus – tarpukariu, keičiant Nevėžio vagą ir siekiant apsaugoti aplinkines teritorijas. Drauge čia planuota ir formuota nauja erdvė miestiečių pasivaikščiojimams bei poilsiui.

Šiandien naują laisvalaikio kryptį kuria ir Nevėžio užtvankos pakrantė. Čia įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zonos. Planuojamas kitas teritorijos atnaujinimo etapas leis šią miesto dalį dar plačiau pritaikyti gyventojų poilsiui prie vandens.

Rūpinimasis miesto aplinka Panevėžyje taip pat turi senas tradicijas. Dar 1940 m. už Nevėžio pakrantės ir upės teršimą bei kitus pažeidimus grėsė net 500 litų bauda – iškalbingas faktas, rodantis, kad upė ir jos aplinka miestui buvo svarbi jau prieš daugelį dešimtmečių.

Sportas ir kultūra – dalis Panevėžio veido

Panevėžio patrauklumą kuria ir kitos laisvalaikio formos. Miesto sporto pasiūlą netrukus papildys naujasis aukšto sportinio meistriškumo standartus atitiksiantis 50 metrų baseinas bei sveikatingumo erdvės, rengiamos atnaujinamame Panevėžio daugiafunkciniame sporto ir sveikatingumo centre „Aukštaitija“. Tai bus vieta profesionaliam sportui, vaikų mokymui plaukti, gyventojų fiziniam aktyvumui ir sveikatingumui.

Šalia sporto auga ir kultūros pasiūla – modernizuojamas Panevėžio kultūros centras, o „Stasys Museum“ miestui suteikė naują šiuolaikinės kultūros traukos tašką. Muziejus bus prasiplės pabaigus antrąjį jo rekonstrukcijos etapą – atsiras daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms.

Kompaktiškas miestas – paslaugos arčiau žmogaus

Principas, kad svarbiausios paslaugos gyventojui turi būti arti, Panevėžyje nėra naujas. XX a. 3–4 dešimtmečiais mieste palyginti nedidelėje teritorijoje telkėsi ligoninė, gimnazijos, finansų ir kitos gyventojams svarbios įstaigos. Vėliau, 1961 m. patvirtinus generalinį planą, ši kompaktiško miesto kryptis dar labiau sustiprėjo. Jau statant pirmąjį Tulpių mikrorajoną, paslaugos buvo planuojamos greta gyvenamųjų namų – mokykla, darželis ar parduotuvė turėjo būti pasiekiami vos per kelias minutes. Šiuo principu buvo formuojamas visas miestas.

Miesto patogumas matuojamas ir tuo, kaip greitai pagalbą gauna žmogus, kuriam ji reikalinga. Pavyzdžiui, Kompleksinių paslaugų centre „Harmonijos miestas“ negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms vienoje vietoje teikiamos konsultacijų, edukacijos, specializuotos pagalbos, dienos ir laikino atokvėpio paslaugos. Projektas konkurse „Europos burės“ įvertintas nominacijoje „Už investicijas į žmogų“. Panevėžyje ir kitos gyventojams reikalingos socialinės, medicinos bei kasdienės buities paslaugos patogiai sukoncentruotos kompaktiškuose centruose bei medicinos įstaigose.

Tai ir yra viena iš mažiau pastebimų Panevėžio stiprybių: miestas keičiasi, tačiau išlaiko mastelį, kuriame žmogui svarbios vietos lieka arti.  Per daugiau kaip du šimtmečius Panevėžys keitėsi, augo, kūrė naujas erdves ir paslaugas, tačiau neprarado to, kas šiandien tampa vis didesne vertybe – galimybės būti miestu, kuriame daug kas pasiekiama paprasčiau ir greičiau. Miesto gimtadienis – gera proga tai pastebėti ir pasidžiaugti Panevėžiu – tuo, ką čia turime, ir tuo, kaip čia gyvename.

Informacija: Panevėžio miesto savivaldybės komunikacijos skyriaus. 

Nuotrauka: Gedimino Kartano.