„Nuo archyvų iki altorių: Panevėžio vyskupijai – 100“
Paroda „Nuo archyvų iki altorių: Panevėžio vyskupijai – 100“ pasakoja Panevėžio vyskupijos nueitą kelią nuo įkūrimo iki šių dienų, pristato joje puoselėtas ir šiandienines tradicijas, aktualizuoja vyskupijos bažnytinį paveldą. 2026-ieji – ne tik Panevėžio vyskupijos jubiliejiniai metai. 1926 m. buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija – savarankiška Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinė struktūra, atskirta nuo kaimyninių šalių vyskupijų, tiesiogiai pavaldi Šventajam Sostui. Penkios naujos Lietuvos vyskupijos buvo įrašytos į pasaulio Katalikų Bažnyčios vyskupijų sąrašą.
Panevėžio vyskupijos įkūrimas turėjo didelę reikšmę ir Panevėžio miestui. Jis tapo vyskupijos religinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo centru. Buvo pastatyta Katedra, įkurta kurija ir kitos institucijos. Prie kurijos įsteigtas Katalikų veikimo centras rūpinosi religiniu atgimimu ir inteligentijos vaidmeniu jame, visuomenės religiniu švietimu, labdara, kovojo su socialinėmis problemomis, telkė katalikiškas organizacijas bei vietos bendruomenę, leido laikraštį „Panevėžio balsas“ (nuo 1935 m. „Panevėžio garsas“), įsigijo spaustuvę. Buvo įsteigta centrinė vyskupijos biblioteka. Minias tikinčiųjų sutraukė 1928, 1933 ir 1937 m. Panevėžyje vykę Eucharistiniai kongresai – jaunimo, vyskupijos ir vyrų. 1936 m. buvo sušauktas pirmasis Panevėžio vyskupijos sinodas, kuriame dalyvavo visi vyskupijos kunigai. Buvo pradėta statyti mažoji dvasinė seminarija.
Per šimtą metų Lietuvos Katalikų Bažnyčia patyrė ir pakilimo laikotarpių, ir sunkių sukrėtimų bei didžiulių praradimų. Neginčijama krikščioniškos minties įtaka tautos pasipriešinimui okupaciniam sovietų režimui bei tautiniam atgimimui. Visais laikais tiek dvasininkai, tiek ir pasauliečiai rėmėsi iškilių kunigų ir vyskupų pavyzdžiu, asmenybėmis, kurios iki mirties liudijo gyvą tikėjimą.
Parodą sudaro dvi dalys, kurias atskiria galerijos aukštai. Pirmo aukšto ekspozicijoje akcentuojama Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo svarba, apžvelgiama Panevėžio vyskupijos istorija: pasakojama apie Katedros statybą bei įrengimą, nuolatinius sovietų valdžios vykdytus dvasininkijos persekiojimus, suvaržymus ir bausmes, kunigų ir vyskupų poziciją vokiečių okupacijos metais, dvasininkų pogrindinę veiklą sovietmečiu, aktyvią poziciją Sąjūdžio metais. Apie šių dienų veiklą ir aktualijas interviu pasakoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Parodoje pristatomos vyskupo Kazimiero Paltaroko insignijos, atkurtas jo darbo kabineto interjeras, eksponuojami liturginiai drabužiai iš buvusio Panevėžio katedros rinkinio, supažindinama su vyskupais ir administratoriais, kuriems per šimtmetį teko rūpintis vyskupijos reikalais. Plačiau pristatomos dvi asmenybės – pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas ir Dievo tarnas kankinys kunigas Alfonsas Lipniūnas.
Antras galerijos aukštas skirtas religinių švenčių tradicijoms atspindėti, priminti, kaip jos buvo puoselėjamos Panevėžio vyskupijoje, kaip kito per šimtą metų – kas išliko iki šių dienų, kas transformavosi, kas pasitraukė į užmarštį. Paroda veda lankytoją žmogaus gyvenimo ratu – nuo krikšto iki laidotuvių, vėliau – per liturginių metų ciklą: Kūčias, Kalėdas, Velykas, Sekmines, Devintines, Žolinę, supažindina su procesijose naudotais atributais. Atskira dalis skirta Panevėžio vyskupijos globėjo šv. Kazimiero vaizdavimo tradicijoms atspindėti. 2026-ieji paskelbti ypatingais šventojo Pranciškaus metais – minimas šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800 metų jubiliejus. Neatsitiktinai parodoje skiriama dėmesio ir šiam šventajam, nes Panevėžio vyskupijoje, Troškūnuose, 1929–1937 m. veikė vyrų pranciškonų vienuolynas, o šiandien vyskupijai vadovauja vienuolis pranciškonas.
Parodoje rodomi eksponatai ar jų kopijos iš Kauno arkivyskupijos ir keturių Lietuvos vyskupijų kurijų, dešimties muziejų, archyvų, bibliotekų, vienuolynų, privačių kolekcijų, svarbiausia – visuomenei pristatomos kultūros ir meno vertybės iš septyniolikos Panevėžio vyskupijos bažnyčių. Esame dėkingi Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui OFM, talkinusiam renkant eksponatus. Mažos vyskupijos bažnytėlės vis mažiau surenka maldininkų, jose sukauptos kultūros ir meno vertybės pamažu nyksta, nesulaukusios tinkamo dėmesio, restauravimo. Vyskupijos šimtmetis – puiki proga nors mažytę dalį unikalesnių artefaktų pateikti kitoje – ekspozicinėje erdvėje, parodyti plačiajai visuomenei.
Parodos rengėjai siekė, kad ji būtų aktuali tiek vyskupijos tikintiesiems, tiek specialistams – istorikams, menotyrininkams, kultūros paveldo tyrinėtojams, taip pat visiems smalsiems, istorija bei praeitimi besidomintiems žmonėms. Kiekvienam parodos lankytojui linkime ne tik praplėsti akiratį, pasisemti žinių, bet ir pajusti tikėjimą kaip viltį.
Parodos atidarymas Panevėžio miesto dailės galerijoje (Respublikos g. 3) vyks 2026 m. rugsėjo 22 d. 17 val. Paroda veiks iki gruodžio 13 d.



