Naujienos

Panevėžio užimtumo tarnybos darbuotojų patirtis ir patarimai atvykstantiems

Norintiems grįžti į Lietuvą emigrantams, atvykstantiems užsienio šalių piliečiams, dažnai kyla klausimai: ar bus perkeltas mano darbo stažas; ką daryti, jei mano vaikai ar sutuoktinis nekalba lietuviškai; ar mano vaikas pritaps lietuviškoje mokykloje; jei grįšiu į regioną, ar rasiu darbą; ir t. t. Į visus šiuos ir panašius klausimus atsako Panevėžio užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė.

Ar galima teigti, kad emigravę panevėžiečiai vis dažniau nusprendžia grįžti gyventi į gimtąjį miestą?

Nuoseklų grįžtančių emigrantų skaičiaus augimą pastebėjome pernai – pirmojo karantino metu. Tiesa, jau tuomet dalis žmonių teigė, jog atlaisvinus ribojimus, ketina vėl išvykti. Dalis jų taip ir padarė. Kita dalis buvusių emigrantų nusprendė likti Lietuvoje, ieškoti darbo, kurti verslą. Pasitaiko atvejų, kad apsisprendusiųjų grįžti lūkesčiai dėl atlyginimų nėra išpildomi, tuomet jie darbo ieško visoje Lietuvoje ir kartais nusprendžia keisti gyvenamąją vietą. Verta paminėti, kad ne kiekvienas Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs asmuo informuoja, kad grįžo iš emigracijos.

Kaip jiems sekasi susirasti darbą Panevėžio mieste?

Darbo pasiūla Panevėžyje šiuo metu tikrai labai didelė. Vien per šių metų spalį darbdaviai užregistravo 824 laisvas darbo vietas Panevėžio mieste. Vidutinis užregistruojamų per mėnesį darbo pasiūlymų skaičius šiemet viršija 780. Darbo ieškantys, tarp jų ir buvę emigrantai, turi visas galimybes rasti tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą, kuris atitiktų įgytą profesiją arba turimą darbo patirtį. Dalis grįžusių panevėžiečių įsidarbina labai greitai, kitiems paieška kiek užtrunka, ieškant lūkesčius atitinkančios darbo vietos.

Kaip darbdaviai vertina darbo patirtį įgytą užsienyje?

Priklauso nuo sektoriaus ir, ar įmonė jau turi patirties įdarbinant iš užsienio grįžusius lietuvius bei užsienio piliečius. Lapkričio pradžioje migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ kartu su „Spinter“ pristatė darbdavių požiūrio apklausos rezultatus. Įsivaizduokime, jog turime du kandidatus. Vienas jų turi darbo patirties Lietuvoje, o kitas – užsienyje. Apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai įmonių pasirinktų kandidatą, kuris turi darbinės patirties Lietuvoje. Dauguma tokių įmonių teikia prekybos ir kitas fizines paslaugas ir jose nėra užsienyje dirbusių darbuotojų. Visiškai kitoks požiūris IT sektoriuje – čia yra nemažai užsienyje dirbusių darbuotojų. Tokios įmonės dažniau renkasi kandidatą, turintį reikiamos patirties kitoje šalyje. Taip pat, turint omenyje vis didėjantį kvalifikuotos darbo jėgos poreikį Lietuvoje, nemaža dalis sektorių priima visus motyvuotus ir kvalifikuotus darbuotojus, neskirstant pagal tai, kur įgijo patirtį ir kvalifikaciją.

Kokių klausimų dažniausiai sulaukiate iš grįžusių iš užsienio mūsų miesto gyventojų?

Dažnai sulaukiame klausimų, susijusių su integracija Lietuvoje. Ar bus perkeltas mano darbo stažas? Ką daryti, jei mano vaikai ar sutuoktinis nekalba lietuviškai? Ar mano vaikas pritaps lietuviškoje mokykloje? Jei grįšiu į regioną, ar rasiu darbą? Ar visi Lietuvoje uždirba vos kelis šimtus eurų? Natūralu, jog po kurio laiko grįžus į tėvynę tenka susidurti su iššūkiais, bet didžioji dalis susiranda darbus, įkuria verslą ir nusprendžia likti Lietuvoje.

Kokias klaidas dažniausiai daro į jus besikreipiantys grįžusieji?

Dažnai nutinka taip, kad žmogus nueina į keletą darbo pokalbių, išgirsta frazę „atsiprašome mes pasirinkome kitą kandidatą“ ir vėl susikrauna lagaminus į užsienį. Pati didžiausia klaida yra per anksti pasiduoti ir nuspręsti, jog nepavyks. Grįžusieji iš užsienio ne visada akcentuoja savo stipriąsias puses. Tarpkultūrinė darbo patirtis, naujos idėjos ir įvairių užsienio kalbų įgūdžiai tikrai pravers, nesvarbu kokioje srityje dirbsite.

Svarstantis grįžti į Lietuvą asmuo, praleidęs metus ar daugiau gyvendamas užsienio šalyje, dažnai nerimauja, ar pavyks sėkmingai įsidarbinti, prisitaikyti naujoje darbo aplinkoje. Kaip rekomenduotumėte pasiruošti laukiančiai darbo paieškai iš anksto?

Nuostata „grįšiu į Lietuvą, o tada jau kaip nors“ pasiteisina ne visuomet. Dar būnant emigracijoje tikrai galima pasižvalgyti darbo pasiūlymų internete, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos svetainėje. Atnaujinkite savo CV ir išsiųskite potencialiam darbdaviui. Dauguma įmonių darbo pokalbius organizuoja nuotoliniu būdu, todėl jei pasiseks, sugrįšite į Lietuvą jau turėdami darbą. Žinoma, nepamirškite pasiruošti pokalbiui: pasidomėkite įmone, apgalvokite ką atsakysite į dažniausiai užduodamus klausimus: Papasakokite apie save? Kodėl pasirinkote būtent mūsų įmonę? Kokios Jūsų neigiamos savybės? Nepraleiskite progos užduoti klausimų atrankos specialistams ir daugiau sužinoti apie įmonę.

Jei grįžtantis asmuo planuoja registruotis užimtumo tarnyboje – ar galime šiam vizitui pasirengti iš anksto, pasiskambinti arba internete rasti informaciją, apie dokumentus kuriuos verta pasiruošti atvykstant vizitui į Jūsų įstaigą?

Jokio atskiro pasirengimo tikrai nereikia, nes registracija vyksta internetu, pasinaudojant Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Tai – greita ir patogu. Norint užsiregistruoti internetu – būtina patvirtinti tapatybę. Kai žmogus neturi galimybės patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis (nesinaudoja nei elektronine bankininkyste, nei elektroniniu stacionariu arba mobiliu parašu), siūlome registruotis telefonu. Internetinės svetainės www.uzt.lt skiltyje „Registracija“ galima rasti nuorodą į registracijos langą, taip pat klientų aptarnavimo skyrių darbuotojų, registruojančių telefonu, kontaktinius duomenis. Klientų patogumui minėtoje skiltyje galima rasti ir Užimtumo tarnybos elektroninių paslaugų naudojimo gidus: „Registracija Užimtumo tarnyboje“ bei „CV sukūrimas bei peržiūra“.

Po registracijos, atvykus į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių, su savimi reiktų turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (kvalifikacijos pažymėjimas, diplomas).

Neretai ieškant atsakymo apie konkrečią, netipinę asmens situaciją informacijos ieškoma interneto forumuose. Ar galima apie tokius konkrečius atvejus konsultacijos kreiptis į Jūsų įstaigos specialistus?

Nesvarbu, ar žmogus registruotas Užimtumo tarnyboje, ar ne – kiekvienas gali paskambinti bendruoju konsultacijų telefonu 1883 arba +370 5 250 0883. Paskambinus minėtu telefonu galima gauti konsultaciją rūpimu klausimu, pasitarti, kaip elgtis konkrečiu atveju. Rūpimais klausimais galima kreiptis ir bendruoju Užimtumo tarnybos elektroniniu paštu info@uzt.lt. Visi minėtu elektroninio pašto adresu gauti klausimai yra atsakomi, nepriklausomai nuo klausimo sudėtingumo. Taip pat savo klausimą galite užduoti atsiuntę žinutę Feisbuke.

Skambučių centras šiuo metu sulaukia apie 700-1000 skambučių per dieną ir tai yra ženkliai mažiau nei praėjusiais metais karantino metu, kai vidutiniškai per dieną būdavo atsakoma į 2000 klientų klausimų. Skambučių skaičius rodo, kad klientams ši paslauga labai aktuali ir naudinga.

Ar verta į jus kreiptis jei asmuo nekalba lietuviškai? Kokią pagalbą Užimtumo taryboje jis gali gauti?

Yra du būdai registruotis į Užimtumo tarnybą. Internetu per Elektroninius valdžios vartus ir telefonu. Norint užsiregistruoti internetu, reikėtų turėti banko sąskaitą Lietuvoje ir bent minimaliai mokėti lietuviškai arba paprašyti draugų ar artimųjų pagalbos, nes kol kas registracijos lange nėra galimybės nusistatyti norimą kalbą. Jeigu nėra į ką kreiptis pagalbos – galima pačiam paskambinti Užimtumo tarnybos tinklalapyje nurodytu telefonu pagal gyvenamąją vietą ir sėkmingi užsiregistruoti.

Užimtumo tarnybos konsultantai suteiks informaciją, jei reikia, pakonsultuos, įvertins įsidarbinimo galimybes, pateiks tinkamus darbo pasiūlymus.

Kokias paslaugas Užimtumo tarnyboje galima gauti internetu?

Kaip jau minėta, internetu galima užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Net ir neregistruoti žmonės gali susikurti Užimtumo tarnybos elektroninių paslaugų paskyrą ir joje susikurti gyvenimo aprašymą (CV). Jis bus matomas darbdaviams ir ženkliai padidins galimybes greičiau susirasti darbą.

Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje www.uzt.lt sudaryta galimybė peržiūrėti darbdavių paskelbtas laisvas darbo vietas pagal savivaldybes. Laisvų darbo vietų aprašymuose yra nurodyta ir darbdavio kontaktinė informacija, todėl, susidomėjus konkrečia darbo vieta, galima tiesiogiai susisiekti su darbuotojų ieškančia įmone. Susikurtą CV galima tiesiogiai išsiųsti darbdaviui ir Užimtumo tarnybos paskyroje.

Internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie situaciją darbo rinkoje (taip pat ir teminės darbo rinkos apžvalgos), tendencijos darbo rinkoje, išskirtos paklausios profesijos pagal regionus, pateikti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių aprašymai ir kt.

Be jau minėtų paslaugų internetu, Užimtumo tarnyboje registruoti klientai su priskirtu įdarbinimo konsultantu gali bendrauti ir elektroniniu paštu, paskyroje keisti numatyto susitikimo laiką.

Kokiu atveju grįžtantiems verta pagalvoti apie persikvalifikavimą ar kvalifikacijos atnaujinimą?

Pagalvoti apie persikvalifikavimą tikslinga, jei asmuo nori įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, bet turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių ir šiuo metu nėra paklausi darbo rinkoje.

Jei grįžęs asmuo tiesioginiame darbe, savanoriškoje veikloje, neformalaus mokymo kursuose, stažuotėse ar kitu neformaliu ar savišvietos būdu yra įgijęs tam tikrų praktinių įgūdžių ir kompetencijų, tačiau neturi tai patvirtinančio diplomo ar kompetencijos pažymėjimo, bet mano, kad jų savaiminiu būdu įgytos žinios, įgūdžiai ar gebėjimai galėtų būti įvertinti ir pripažinti, išduodant profesinio mokymo diplomą ar kompetenciją įrodantį pažymėjimą, jiems Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.

Ar galima mokytis profesijos tiesiai pas būsimą darbdavį?

Šiuo atveju Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti pameistrystę. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį yra profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, kuris su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas gali būti vykdomas pas profesinio mokymo teikėją ar darbdavį. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje (gamybos įmonėje, organizacijoje), o mokymo įstaigoje pagilinamos arba įgyjamos teorinės žinios bei suteikiami pradiniai praktiniai gebėjimai. Priemonės nauda dalyviui – sudaroma puiki galimybė įgyti arba tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų ir gautas teorines žinias pritaikyti realioje darbo vietoje. Priemonės nauda darbdaviui – nuo pat priemonės įgyvendinimo pradžios turi darbuotoją, kuris įgyja darbinius įgūdžius konkrečioje darbo vietoje.

Kaip galėtumėte padrąsinti dvejojančius ar verta grįžti ar persikelti į Panevėžį? Kokios galimybės laukia grįžtančiųjų atsinaujinančiame ir naujas darbo vietas kuriančiame mieste?

Norinčius grįžti ar persikelti į Lietuvą drąsiname paprastu argumentu – Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu trūksta darbo jėgos. Tai sudaro palankias sąlygas derėtis dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų. Taip pat ir sumažina konkurenciją atrankose. Šiuo metu – itin palankus laikas grįžti dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Informacija ir nuotrauka: jp.lt