Savaitgalis, kuriame pramonė peržengia gamyklų sienas
Ką šiandien reiškia būti pramonės centru? Gamyklų skaičius ir jų produkcija – tik viena sėkmės formulės dalių. Šiuolaikinė pramonė priklauso nuo gebėjimo aplink ją kurti visą ekosistemą: rengti specialistus, jungti verslą ir mokslą, pritraukti ir išlaikyti žmones bei kurti ryšį tarp pramonės bei bendruomenės.
Rugsėjo 25–27 dienomis į Panevėžį grįžta „Atviros pramonės savaitgalis“. Tradicija tampantis, jau ketvirtus metus iš eilės vykstantis pramonės festivalis įprasmina kryptingai Panevėžio miesto ir rajono drauge plėtojamą industrinio centro įvaizdį bei kviečia gyventojus ir svečius susipažinti su čia verdančiu gyvenimu.
Pramonė kuria bendruomenės audinį
Remiantis 2023 metų duomenimis, aukščiausią pridėtinę vertę kuriantis sektorius Panevėžyje – gamyba. Mieste veikia daugiau kaip 200 gamybos įmonių, o per dešimtmečius čia susiformavo stiprios mechanikos ir elektros inžinerijos, metalo apdirbimo, elektronikos, automobilių komponentų, baldų, maisto ir kitų gamybos sričių kompetencijos.
Panevėžio pramoninė tapatybė jau seniai nebėra miesto ekonominės praeities palikimas. Ji vystosi platesniame ne tik šalies, bet ir visos Europos kontekste. „Eurostat“ duomenimis, 2000–2024 metais Lietuva kartu su Lenkija, Slovakija ir Estija buvo tarp sparčiausiai pramonės gamybą auginusių ES valstybių – vidutinis metinis augimas šiose šalyse viršijo 4 procentus.
Gamybos svarba išlieka didelė ir visos Europos ekonomikai. 2023 metais ES gamybos sektoriuje dirbo apie 30,2 mln. žmonių, o jo sukurta pridėtinė vertė siekė apie 2,5 trln. eurų. Gamybai teko 18,5 proc. verslo ekonomikos užimtumo ir net 23,1 proc. joje sukuriamos pridėtinės vertės.
Tačiau auginti sėkmingą pramonės ekosistemą vien stiprių įmonių neužtenka. Ją įveiklina verslą ir mokslą jungiančios organizacijos, švietimo įstaigos, miesto infrastruktūra, kultūra, pramogos, gastronominės patirtys ir aktyvi bendruomenė. „Atviros pramonės savaitgalį“ organizuojančios Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ komanda įsitikinusi, kad festivalis atskleidžia būtent šią mintį – regione visi savotiškai yra pramonininkai.
Pramonės miestui reikia ne tik gamyklų
Kiekvienas iš mūsų rinkdamasis karjeros kryptį ar potencialų darbdavį, renkasi ne tik darbo vietą – renkamės ir miestą bei aplinką, kuriame norime gyventi. Todėl kultūra, švietimas, viešosios erdvės ar laisvalaikio galimybės ilgainiui tampa ir ekonominio konkurencingumo dalimi.
Panevėžyje industrinė ir kultūrinė tapatybės egzistuoja greta, o neretai ir persipina. Buvę pramoniniai pastatai įgauna naujas verslo, gyvenimo, logistikos ar kultūros funkcijas, industrinės erdvės tampa meno ir muzikos renginių vietomis. Taip pramonės istorija nėra paliekama tik praeičiai – ji tampa dabartinio miesto gyvenimo dalimi.
Tą pačią jungtį kuria ir „Atviros pramonės savaitgalis“: gamybos įmonių lankymą papildo pažintis su industriniu paveldu, kultūrinės, edukacinės ir gastronominės patirtys. Pramonė drąsiai išeina už gamyklų sienų ir atsiskleidžia kaip bendro miesto bei rajono gyvenimo tema.
Atverti tai, kas paprastai lieka nematoma
Didelė šiuolaikinės pramonės dalis kasdien lieka nematoma. Matome galutinį produktą, tačiau daug rečiau – žinias, technologijas, profesijas ir žmones, kurie už jo slypi. „Atviros pramonės savaitgalis“ leidžia pažvelgti būtent į šią nematomą pusę. Ir kartu primena, kad miesto pramoninė tapatybė nesibaigia ties gamyklos vartais.
Pramonė formuoja tai, kokių specialistų reikia švietimo sistemai, kokios kompetencijos auginamos, kaip vystomos miesto ir rajono teritorijos ir net kaip naujam gyvenimui pritaikomas industrinis paveldas. Todėl mintis, kad Panevėžio krašte visi savotiškai yra pramonininkai, nėra vien festivalio metafora. Vieni šiandien kuria produktus, kiti – technologijas, treti ugdo žmones, kurie juos kurs rytoj.
Rugsėjo 25–27 dienomis „Atviros pramonės savaitgalis“ kvies šią sistemą pamatyti iš arčiau.


