Naujienos

„We love Lithuania“ rekomenduoja: lankytinos vietos Panevėžyje

2021 05 18


Lietuvos turizmo, kultūros ir laisvalaikio naujienų portalas „We love Lithuania“ kviečia pasižvalgyti po įdomiausius Panevėžio lankytinus objektus.

Lankytinos vietos Panevėžio mieste

Bankas su J. Zikaro „Atlantais“

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. 1930 m. pradėta banko rūmų statyba. Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus jiems 30 000 litų. 1930 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta sutartis su statybos techniku Leonu Markovičiumi dėl visų statybos darbų. Bendra darbų vertė siekė 245 000 litų. 1931 m. sausio 1 d. sudaryta sutartis su Juozu Zikaru dėl 12 skulptūrų ir 2 ornamentų sukūrimo. Šių darbų vertė buvo13 500 litų. Pats skulptorius turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. Buvo sukurta 12 „Atlantų“ skulptūrų ir rozetė operacijų salėje bei ornamentinis pagrąžinimas su Vyčiu Respublikos gatvės fasade. Įdomu tai, kad 1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas tapo vienu svarbiausių ir gražiausių Respublikos laikų pastatu visame mieste. Jį ypatingai garsino žinomo panevėžiečio skulptoriaus J. Zikaro darbai.

J. Masiulio knygynas

Panevėžio miesto centre esantis Juozo Masiulio knygynas – seniausias lietuviškas knygynas visoje Lietuvoje. Knygnešys ir knygininkas J. Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai, spaudos draudimo metais jis platino uždraustas lietuviškas knygas. Spaudos draudimą panaikinus, 1905 m. J. Masiuliui atsirado galimybė knygyną atidaryti legaliai. Tarpukariu čia buvo miesto kultūros židinys, knygyno įkūrėjas garsėjo kaip mecenatas, visuomenės veikėjas. Šiame pastate galima pamatyti prieškario metais tapytą J. Masiulio portretą bei tarpukariu knygyną puošusį Vytauto Didžiojo paveikslą, išlikusius iki šių dienų. Net ir praėjus daugiau nei šimtui metų nuo knygyno įkūrimo, dabartiniai jo savininkai – knygyno įkūrėjo palikuoniai. Užeikite į vidų, pasižvalgykite po seną knygyną, pajuskite čia gyvenančių knygų dvasią. Vidaus interjeras vis dar mena senuosius knygyno laikus.

Panevėžio vėjo malūnas I

Šis J. Biežio vėjinis malūnas buvo pastatytas apie 1880 metus. Ilgą laiką jis priklausė žydui Meškiniui, o 1921 metais jį nusipirko J. Biežis. 1948 metais malūną nacionalizavus, jis buvo itin apleistas ir neprižiūrimas, o 1979-aisiais jį perdavus miesto Švietimo skyriui, jame buvo planuojama įrengti jaunųjų technikų stotį ir mokyklinę observatoriją. Astronomas A. Juška jau buvo padovanojęs ir teleskopą, tačiau vėliau malūnas atiteko J. Biežio artimiesiems.

Alaus darykla „Kalnapilis“

„Kalnapilio“ alaus darykla – pati seniausia Panevėžio įmonė ir viena stambiausių alaus daryklų Lietuvoje, sėkmingai veikianti nuo 1902 m. Šią alaus daryklą įkūrė vokiečių kilmės dvarininkas Albertas Foigtas, todėl iš pradžių ji turėjo vokišką pavadinimą  „Bergschlosschen“ (liet. pilaitė ant kalvos. 1935 m. ši alaus darykla tapo akcine bendrove ir buvo pavadinta lietuviškai ― „Kalnapilis“. Iki alaus daryklos įsteigimo per metus Panevėžio mieste buvo suvartojama 8 tūkstančiai kibirų degtinės už 62 tūkstančius rublių. Alaus daryklos įsteigimas turėjo sumažinti stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą.

Spirito fabrikas

Panevėžyje spirito pramonė prasidėjo dar 1890 m., kai pačioje vyskupo Motiejaus Valančiaus skelbiamos blaivybės eroje Troškūnų dvarininkas Stanislovas Montvila mieste įkūrė mielių ir spirito fabriką. Tai buvo stambiausia miesto įmonė iki pat Pirmojo Pasaulinio karo. Šiame fabrike buvo gaminami alkoholiniai gėrimai, mielės, angliarūgštės, buities chemijos prekės, odekolonas. XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje apie 70 % čia pagaminto spirito buvo eksportuojama į Kazachiją, Latviją bei kitas šalis, o apie 30 % buvo sunaudojama vaistams, actui, alkoholiniams gėrimams, parfumerijos prekėms Lietuvoje. XX a. pradžioje šiame fabrike sunkiomis sąlygomis po 13 val. per parą už mažą atlygį triūsė daugiau nei 100 darbininkų, tarp kurių buvo net ir vaikai.

„Ekrano“ marios

Sutvarkyta „Ekrano“ marių pakrantė jau tapo traukos vieta leisti laisvalaikį. Pakrantė pritaikyta šeimoms su vaikais, jaunimui, senjorams ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Palei marių pakrantę vingiuojantis pėsčiųjų dviračių takas apjungia sporto ir poilsio infrastruktūros elementus. Veikia vandenslidžių parkas, įrengtos pikniko ir sporto zonos, vaikų žaidimų aikštelės, lauko instrumentai ir kita poilsio infrastruktūra. Šiltuoju metų laiku yra galimybė pasigrožėti mariomis plaukiant pramoginiu laivu ar vandens dviračiu. Marių pakrantė puiki vieta leisti laisvalaikį gryname ore.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Tai dviejų bokštų stačiakampė neoromantinio stiliaus bazilika. Vidus – 3 navų su 3 altoriais. Šventoriaus tvora – plytų mūro ir metalinio tinklo. 1887 m. įrengti vargonai. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Bažnyčia yra Lietuvos bažnytinės architektūros fasado apšvietimo pavyzdys.

Paminklas Juozui Miltiniui

100-ųjų gimimo metinių proga 2007 m. Laisvės aikštėje šalia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro pastatyta jo įkūrėjo, miesto Garbės piliečio, legendinio lietuvių režisieriaus Juozo Miltinio skulptūra. Autorius – Regimantas Midvikis.

Skulptūra „Don Kichotas“

2003 m. „Meno“ teatro kiemelyje, priešais Juozo Masiulio knygyną, centrinėje Vasario 16-osios gatvėje, atidengta Henriko Orakausko sukurta bronzinė legendinio ispanų literatūros herojaus skulptūra.

Danų pasakininko Hanso Kristijano Anderseno skulptūra

Panevėžiečio skulptoriaus Algimanto Vytėno XXI a. pirmajame dešimtmetyje sukurtas darbas puošia Lėlių vežimo teatro kiemelį.

Panevėžio kraštotyros muziejus

Vienas seniausių Lietuvos regioninių muziejų – įsteigtas 1925 m. Įsikūręs pačiame miesto centre, pasiturinčių miestiečių bajorų Moigių namuose. Veiklos pradžioje jame saugota 2000, 1939 m. – daugiau kaip 12 000, o 2019 m. sukaupta per 114 000 eksponatų. 2019 m. vykdoma dviejų pagrindinių muziejaus pastatų renovacija. Nuo 2020 m. duris atvers 5 naujos ekspozicijos, pristatančios Panevėžio regiono etnografiją, istoriją nuo pirmųjų gyventojų iki sovietinio laikotarpio žlugimo. Jūsų laukia interaktyvi gamtos ekspozicija „Gamtos medija“ su įspūdinga pasaulio vabzdžių kolekcija. Naujas Edukacinis centras pasiūlys smagias edukacines programas.

Lankytinos vietos Panevėžio rajone

Lėktuvų muziejus

Įstros aviaparką 2006 m. įkūrė pilotas Vytautas Lapėnas. 2002 m. šiame aviaparke surengtas 13-asis Europos akrobatinio skraidymo čempionatas.

Muziejus po atviru dangumi eksponuoja XX a. antros pusės karinius lėktuvus, sraigtasparnius. Muziejaus kolekcijoje yra „juodųjų dėžių“, įvairiausių prietaisų, unikalių medinių XX a. propelerių, radijo imtuvų kolekcija, radijo siųstuvų bei kitokių eksponatų.

Galima užsisakyti pageidaujamą ar apžvalginį skrydį. Muziejus siūlo gido paslaugas pristatant aviacijos istoriją, papasakojant apie muziejaus eksponatus bei suteikiant galimybę nusifotografuoti MI-8 sraigtasparnio viduje.

Privati kino kolekcija

1956 m. pradėjusi dirbti kino mechanike Marytė Virbickienė sukaupė nemažą kino afišų, kino juostų, aktorių nuotraukų, laikraščių bei žurnalų apie kiną ir kitos kino įrangos kolekciją. Aistra kinui prasidėjo, kai ji, būdama maža mergaitė, už du kiaušinius pateko į kino seansą ir stebėjo, kaip rodomas kinas. Ji buvo taip sužavėta, kad pati panoro sukti filmą, ir jos svajonė išsipildė. M. Virbickienė pati savo motociklu vežiodavo visą kino įrangą bei filmus po Raguvos kultūros centrus bei kontoras, kur susirinkdavo net iki 150 žiūrovų. Kadangi ne kiekvienas turėjo televizorių, tai kultūros centrai bei kontoros būdavo vienintelė vieta kinui. Filmai būdavo rodomi kiekvieną dieną, o išskirtiniai – penktadieniais.

Bistrampolio dvaro ansamblis ir parkas

Šis dvaras egzistavo nuo XV a. pabaigos. Nuo XVII a. iki 1940 m. dvaras priklausė Bistramų šeimai. Bistramų šeimos pirmapradis iš Lietuvos buvo Jonas Kazimieras Bistramas – karaliaus Vladislovo IV dvarininkas. Jo sūnus Jonas Evaldas 1695 m. paveldėjo dvarą, pavadintą Barklainiais. XVIII a. antroje pusėje dvaras gavo Bistrampolio pavadinimą. 1850 m. statyti rūmai išlikę iki šių dienų. Pirmame aukšte buvo svečių kambariai ir didžiulė salė pastato dešinėje pusėje. Antras aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi yra 1820 m. Europos fondo lėšomis atstatytas Bistrampolio dvaro ansamblis ir parkas kviečia pasivaikščioti po XIX a. pradžios parką su tvenkiniais ir tilteliais, pasimėgauti besiganančiais arkliais bei danieliais, pažaisti lauko tenisą, krepšinį, minifutbolą. Dvaro viešbutis siūlo nakvynės, maitinimo, grožio, konferencijų bei kitas paslaugas.

Pykčio kambarys

Neseniai Panevėžio rajone duris atvėręs „Pykčio kambarys“ – neįprasta vieta, kurioje lankytojai gali išlieti savo įtūžį daužant stiklinę tarą, buitinę techniką ar kitus jau nebenaudojamus daiktus. Tokiu būdu čia sudaromos sąlygos išlieti susikaupusias neigiamas emocijas ir sumažinti stresą. Daužyti daiktus čia galima kūju, plaktukais, metalo strypais, beisbolo lazdomis tol, kol iš jų liks metalo laužo krūva.