Rugsėjo 17–27 d. Panevėžys prisijungs prie visoje Lietuvoje vyksiančių Europos paveldo dienų. Šių metų tema „Kultūros paveldas: saugok, puoselėk, atgaivink“ kvies miesto gyventojus ir svečius pažinti Panevėžio istoriją per ekskursijas, filmus, parodas, paskaitas ir interaktyvias veiklas.

Kadaise „Ekrano“ gamykloje dirbo tūkstančiai panevėžiečių, o aplink ją gyveno ištisa bendruomenė. Šiandien iš šios gamyklos sklindančių garsų nebegirdėti, tačiau jos teritorija vis dar kalba šimtus istorijų. Į kai kurias iš jų šiemet bus galima pažvelgti vaikštant buvusio pramonės milžino teritorijoje.

Rugsėjo pradžioje prie „Stasys Museum“ komandos prisijungusi Neringa Kulik paskirta direktoriaus pavaduotoja strateginiam planavimui ir laikinai eis muziejaus direktorės pareigas. Ji laikinai pakeis motinystės atostogų išeinančią muziejaus direktorę Vaidą Andrijauskaitę.

Koks yra pramoninio miesto skonis? Galbūt saldus kaip kadaise Panevėžyje gamintas kondensuotas pienas, sodrus kaip aludarystės tradicija, o gal nostalgiškas, primenantis senųjų miesto fabrikų laikus? Atsakymo į šį klausimą ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIO 2026 dalyviai šiemet ieškos ne tik pravėrę miesto įmonių duris.

Šį šeštadienį, rugsėjo 12-ąją, Panevėžys švęs gimtadienį, o viena iš šventės stotelių taps ir Aukštaitijos siaurojo geležinkelio Panevėžio depas. Čia nuo 12 val. prasidės 29-oji Panevėžio rajono žemdirbių derliaus šventė „Derlius 2026“, vienai dienai užkursianti tikrą tarpukario jomarką.

Greitesnis susisiekimas su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestais, naujos galimybės verslui ir investicijoms – tokį potencialą Panevėžio regionui atveria „Rail Baltica“ ir šalia būsimos infrastruktūros planuojama laisvoji ekonominė zona. Šiandien planuojami projektai Panevėžį jungia su gerokai platesniu ekonominiu ir susisiekimo tinklu, tačiau pati logika miestui pažįstama jau daugiau kaip pusantro šimtmečio: geras susisiekimas ne kartą tapo svarbia Panevėžio augimo sąlyga.