Jau kitais metais Panevėžio regiono jaunimui planuojama pasiūlyti naujų galimybių įgyti technologinių žinių bei ugdyti profesinius bei asmeninius įgūdžius, reikalingus siekti karjeros sparčiai augančioje technologijų srityje. Programą „Uncommon.lt“ Panevėžyje inicijuoja Kazickų šeimos fondas, jau daugelį metų remiantis ugdymo technologijų srities iniciatyvas Lietuvoje ir kitur pasaulyje.

„Pramonė 4.0 žvaigždė 2021“, jau trečią kartą vyksiančiais apdovanojimais, siekiama paskatinti Lietuvos verslą dalyvauti pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose bei pagerbti verslininkus už jų pasiekimus gamybos ir pramonės skaitmeninimo srityje.

Gegužės pabaigoje vykęs visuotinis LINPRA narių suvažiavimas pritarė darbo grupės parengtam Etikos kodeksui. Kartais dar tenka išgirsti abejonių, ar tikrai etika svarbi gamybinėje pramonėje, kur pagrindinę vietą užima inžinerija, technologijos ir visų gamybinių procesų valdymas.

Viena iš Panevėžio regiono ekonominių specializacijų – maisto ir gėrimų gamyba. Šis ekonominis sektorius Panevėžio regionui svarbus tiek nuo seno plėtojamomis veiklos tradicijomis, tiek sukuriamu darbo vietų skaičiumi. Nors pandemija daugeliui maisto ir gėrimų gamybą vykdančių įmonių reikšmingų neigiamų padarinių nesukėlė, pažvelgus į regiono eksporto rodiklius matyti, kad smulkių ir vidutinių įmonių potencialas regione nėra pakankamai išnaudojamas.

Teorinių žinių pritaikymas praktikoje, pažintis su mieste veikiančiomis įmonėmis, jų pasiūlytų iššūkių sprendimas – tokiais metodais praturtinamas Panevėžio miesto moksleivių ugdymas. Dar pernai rudenį suformuotų 12 miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir 10 įmonių bei įstaigų komandų darbas davė rezultatų – sukurta daugiau nei dvi dešimtys patirtinio mokymo(si) scenarijų. Pritaikius juos pamokose, moksleiviai turėjo unikalią galimybę susipažinti su stiklo, vandens jonizatorių, elektromechaninių sistemų gamybos įmonių, bibliotekininkų, muziejininkų ir kitų darbuotojų kasdienybe.

Pastaraisiais metais Lietuva gali pasidžiaugti didėjančiu sugrįžtančių iš emigracijos lietuvių skaičiumi. Nors dauguma grįžtančiųjų vis dar žvalgosi į didžiuosius Lietuvos miestus, vis didesnio populiarumo sulaukia ir šalies regionai. Nuo lemtingo apsisprendimo grįžti į mažesnius šalies miestus emigrantus dažnai stabdo nežinomybė – kokios jų galimybės įsidarbinti ir gauti norimą atlyginimą, kaip prie aplinkos pasikeitimų naujoje šalyje prisitaikys vaikai?