Teorinių žinių pritaikymas praktikoje, pažintis su mieste veikiančiomis įmonėmis, jų pasiūlytų iššūkių sprendimas – tokiais metodais praturtinamas Panevėžio miesto moksleivių ugdymas. Dar pernai rudenį suformuotų 12 miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir 10 įmonių bei įstaigų komandų darbas davė rezultatų – sukurta daugiau nei dvi dešimtys patirtinio mokymo(si) scenarijų. Pritaikius juos pamokose, moksleiviai turėjo unikalią galimybę susipažinti su stiklo, vandens jonizatorių, elektromechaninių sistemų gamybos įmonių, bibliotekininkų, muziejininkų ir kitų darbuotojų kasdienybe.

Pastaraisiais metais Lietuva gali pasidžiaugti didėjančiu sugrįžtančių iš emigracijos lietuvių skaičiumi. Nors dauguma grįžtančiųjų vis dar žvalgosi į didžiuosius Lietuvos miestus, vis didesnio populiarumo sulaukia ir šalies regionai. Nuo lemtingo apsisprendimo grįžti į mažesnius šalies miestus emigrantus dažnai stabdo nežinomybė – kokios jų galimybės įsidarbinti ir gauti norimą atlyginimą, kaip prie aplinkos pasikeitimų naujoje šalyje prisitaikys vaikai?

Svajojate apie paklausią Jūsų ir darbdavių poreikius atitinkančią profesiją, o kvalifikaciją norite įgyti per trumpą laiką? Panevėžio darbo rinkos mokymo centras kviečia mokytis valstybės finansuojamoje vietoje.

Verslo procesų skaitmeninimas, inovatyvūs dizaino ir rinkodaros sprendimai, e-komercijos modelių pritaikymas – tokių žingsnių rekomenduojama imtis sėkmingos plėtros siekiančioms įmonėms. Kaip konkrečiai tą padaryti ir kokiomis paramos priemonėmis galima pasinaudoti, Panevėžio regiono įmonių atstovai kviečiami sužinoti birželio 9 d. 14 val. vyksiančiame nemokamame virtualiame seminare.

Lietuvoje statybų inžinerija vis dar laikoma vyriška profesija ir prie brėžinių ar statybų aikštelėse retai sutinkama moterų. Nors Lietuvos statistika rodo, jog statybos sektoriuje net 90,1 proc. darbuotojų yra vyrai, vis dėlto pastebimas spartus moterų skaičiaus augimas šioje srityje.

Pasaulinė pandemija palietė ne vieną žmonių gyvenimo sferą, o dėl mobilumo ribojimų bei socialinės distancijos reguliacinių mechanizmų buvo smarkiai apriboti kone visi ekonominės veiklos sektoriai. Tarp jų – ir gamybos bei prekybos ekonominės veiklos. Tad nauja COVID-19 realybė pastaruoju metu pastūmėjo vis daugiau vartotojų ir verslų prekybą vykdyti elektroninėje erdvėje.