Panevėžys sparčiai atsinaujina, keičia savo veidą ir gyventojus bei investuotojus traukia tiek verslo plėtros, tiek patogaus gyvenimo kūrimo galimybėmis. Panevėžio plėtros agentūros komanda įsitikinusi, kad Panevėžys yra puiki vieta gyventi, studijuoti ir dirbti bei siekia, kad sukauptos žinios apie miestą pasitarnautų tiek jo plėtrai, tiek naujų, įdomių ir praktiškų iniciatyvų kūrimui. Į klausimus kas toji Panevėžio plėtros agentūra ir kuo ji naudinga į Panevėžį persikeliantiems gyventi asmenims, šiame interviu atsako agentūros direktorė Monika Miniotaite.

Siekdama padėti potencialiems miesto gyventojams ir svečiams pamatyti Panevėžio miesto proveržį ir atsinaujinančias erdves, gražėjančius parkus ir skverus Panevėžio plėtros agentūra sukūrė nemokamą Panevėžio miesto nuotraukų banką.

Norintiems grįžti į Lietuvą emigrantams, atvykstantiems užsienio šalių piliečiams, dažnai kyla klausimai: ar bus perkeltas mano darbo stažas; ką daryti, jei mano vaikai ar sutuoktinis nekalba lietuviškai; ar mano vaikas pritaps lietuviškoje mokykloje; jei grįšiu į regioną, ar rasiu darbą; ir t. t. Į visus šiuos ir panašius klausimus atsako Panevėžio užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė.

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė rinkimų „Lietuvos turizmo sėkmingiausieji 2021“ startą. Tarp nominuotų ryškiausi 2020–2021 m. turizmo projektai, idėjos ir puikiai pažįstami žmonės. Sėkmingiausia 2021 m. turizmo traukos vietove pretenduoja tapti Panevėžys.

Džiugi žinia Panevėžio regiono švietimo bendruomenei: gruodžio 14 d. duris atvėrė modernus Panevėžio švietimo centro padalinys - Panevėžio STEAM atviros prieigos centras, įsikūręs robotikos centro „RoboLabas“ kaimynystėje. Tai nauja mokslo ir žinių erdvė, skirta Panevėžio regiono mokiniams, kur bus galima gilinti gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokslų žinias ir praktinius gebėjimus.

Panevėžyje gyvenantis prancūzų kilmės menininkas Dan Hermouet bando visai kitaip pažvelgti į fotografiją – dar prieš kelis šimtmečius naudotiems procesams jis bando pritaikyti maiste, per Aukštaitijos sostinę tekančio Nevėžio dugne ir „Ekrano“ gamykloje randamus produktus. Toks eksperimentinis žingsnis – ne tik naujų praktikų kūrimas, bet dėmesio atkreipimas į tvarumą bei požiūrį, kad pramoninis identitetas ir po jo liekančios atliekos gali tapti meno dalimi.